Kastytis Beitas

Kastytis Beitas
Kastytis Beitas
Gimė	1962 m. sausio 1 d. Žygaičiai, Tauragės rajonas
Mirė	2015 m. sausio 10 d. (53 metai) Žygaičiai, Tauragės rajonas
Palaidotas (-a)	Žygaičių kapinėse
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Henrikas Beitas
Motina	Teresė Žilaitytė–Beitienė
Veikla	biologijos dėstytojas
Sritis	biofizika, biometrija
Organizacijos	Vilniaus universitetas
Pareigos	lektorius
Alma mater	Vilniaus universitetas

Šeimos kapas

Kastytis Beitas (1962 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 10 d.) – Lietuvos biologas, biochemikas. Nuo 1990 m. Vilniaus universiteto GMF Biochemijos ir biofizikos katedros asistentas, lektorius. 2012 m. reorganizavus šią katedrą – Neurobiologijos ir biofizikos katedros lektorius.

Biografija

1979 m. baigė Žygaičių vidurinę mokyklą. 1985 m. – Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakultetą (kvalifikacija – biologas, biologijos ir chemijos dėstytojas). Dirbo Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakultete Biochemijos ir biofizikos katedroje. Dėstė biometriją, biologijos pagrindus, kognicinę biofilosofiją. Tyrimų interesai – kogniciniai mokslai (modeliai pasaulio pažinime, sąmonė, memai), memetika (leksinė evoliucija), lietuviška terminija.

1989–1997 m. buvo biologijos ekspertas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos Biologijos ekspertų vidurinėms mokykloms taryboje. 1998–1999 m. dirbo darbo grupėje, rengusioje valstybinių ir mokyklinių baigiamųjų biologijos egzaminų programas ir užduotis. Nuo 1990 m. dalyvaudavo Lietuvos moksleivių Biologijos olimpiadose kaip vertinimo komisijos narys. Kartu su mokytoja L. Žilėniene išleido pirmąją Lietuvoje mokomąją testų klausimų su pasirenkamais atsakymais knygelę.

Nuo 1997 m. – TK37 „Terminologija“ prie Lietuvos Standartizacijos departamento terminologijos ekspertas, nuo 1999 m. – TK37 5-ojo pakomitečio „Sveikata ir žemės ūkis“ pirmininkas.

2001–2002 m. kaip R. Buivydo darbo grupės narys dalyvavo ALF konkurse „Lietuvos ateities scenarijai: 2010–2020 metai“, kur grupės darbas „Valstybės valdymo sektorius. Valstybinio valdymo funkcijų kaita“ buvo pripažintas vienu geriausių.

Aktyvus fantastikos fanas ir Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ narys nuo 1980 metų (garbės narys – nuo 2003 m.). Būdamas studentas vertė į lietuvių kalbą fantastinius apsakymus, kurie būdavo skelbiami laikraščio „Komjaunimo tiesa“ fantastikos skyrelyje. Yra parašęs ir kelis fantastinius apsakymus, kurie buvo spausdinti „Dorado“ klubo leidiniuose. Jo apsakymas „Riteris išlaisvintojas“, pasirašytas slapyvardžiu „Kalnius Žilaitis“, pateko į fantastinių apsakymų rinkinį „Šviečianti strėlė“ (1996).

Pirmas vaidmenų žaidimų žaidimo meistras Lietuvoje (praktikavo iki 1996 m.). Sukūrė lietuvišką vaidmenų žaidimo sistemą „Kariai ir magai“ (dar žinomą kaip „Alčera“), kurio taisyklės buvo išleistos 1992 m. Dalyvavo organizuojant pirmuosius Lituanicon’us ir vaidmenų žaidimų turnyrus „Dorado“ klube.

2003–2011 m. aktyviai dalyvavo studentų intelektiniame žaidime „Protmušis“ – rengė klausimus ir vertino atsakymų teisingumą.

2006 m. Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos čempionas, 2009 m. – vicečempionas, 2011 m. užėmė ketvirtąją vietą.

Vienas iš lietuviškosios Vikipedijos autorių 2006–2014 m., sukūręs per 5 tūkst. straipsnių. Taip pat vienas iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos autorių.

Kastytis Beitas mirė 2015 m. sausio 10 d. netikėtai, dėl širdies ligos, viešėdamas gimtuosiuose Žygaičiuose (palaidotas šio miestelio kapinėse). Tėvas – Henrikas Beitas (1935–2012), buvęs ilgametis Žygaičių apylinkės viršaitis, motina – Teresė Žilaitytė–Beitienė (g. 1935 m.), medicinos darbuotoja, sesuo – Šarūnė, architektė.

Bibliografija

• Beitas K. Fantastinis vaidmenų žaidimas „Kariai ir magai“. Žaidimo meistro knyga. Vilnius, 1992. – 63 p.
• Beitas K. Fantastinis vaidmenų žaidimas „Kariai ir magai“. Žaidėjo knyga. Vilnius, 1992. – 22 p.
• Beitas K., Žilėnienė L. Biologijos testų klausimai : 9-12 klasėms – Vilnius, 1994. – 110 p.
• Beitas K. Fantastinis vaidmenų žaidimas „Kariai ir magai“: pagrindinės taisyklės. Vilnius, 1995. – 47 p.
• Beitas K. Pažinos biofilosofija: modeliai biologijoje ir biologiniai modeliai kitur. I dalis. Vilnius, 2007. – 278 p.